Moderni ir postmoderni tikrovės sampratos: Kanto ir Borgeso požiūriai į Emanuelį Swedenborgą

Straipsnyje analizuojamos dvi skirtingos tikrovės sampratos, atsispindinčios I. Kanto ir J. L. Borgeso požiūryje į E. Swedenborgo „anapusinę“ patirtį. Vos tik pasirodžius E. Swedenborgo anapusybių aprašymams, jo mistinė patirtis tapo kvestionuojama. Vienas pirmųjų į šios patirties abejotinumą atkreipė dėmesį Kantas, užėmęs radikaliai kritinę poziciją švedų mistiko atžvilgiu. Pagrindiniu tikroviškumo kriterijumi Kantas laiko juslinę patirtį. Straipsnyje mėginama parodyti, kad tikrovės samprata, aptinkama tokiuose Kanto traktatuose kaip „Visatos teorija, remiantis Newtono principais“ (1755) bei „Fizinė geografija“ (1802), šio kriterijaus netenkina ir kad Kantas čia remiasi greičiau „sveiku protu“, kuris gali būti laikomas pamatiniu modernaus mąstymo principu. Postmoderniam požiūriui į Swedenborgą atstovauja argentiniečių rašytojas J. L. Borgesas, kuris, remdamasis G. Berkeley filosofija, neribotai išplečia tiek patirties, tiek tikrovės sąvokas.