Socialinė K. R. Popperio teorija

Straipsnyje eksplikuojamos K. R. Popperio socialinės koncepcijos pagrindinės idėjos, išdėstytos veikaluose „Atviroji visuomenė ir jos priešai“, „Istoricizmo skurdas“, kuriuose mąstytojas ieškojo adekvataus socialinio pažinimo metodo. Šio metodo samprata nulemia bendrąjį socialinių mokslų lygį. Aptariama K. R. Popperio istoricizmo daugiaaspektė samprata ir jo kritika. Istoricizmas – tai ir antidemokratinė (totalitarinė) politinė nuostata, ir bet kuris minties judesys, atskiro individo savaiminę vertę pajungiantis bendrybės visagalybei (valstybei, klasei, nacijai, bendrajai valiai). Pateikiama K. R. Popperio atlikta Platono, G. Hegelio, K. Marxo, K. Mannheimo istoricizmo kritika. Aptariamas kritinio racionalizmo metodas, kurio pirminė prielaida – racionali žmonijos vienybė. Socialinis tyrinėtojas turi ne ieškoti besąlygiškų visuomenės raidos dėsnių, o konstruoti socialinių situacijų modelius ir aprašyti juos nominalistiniais terminais. Tai įgalintų pagrįsti laipsnišką socialinę inžineriją socialinėje praktikoje. Daroma išvada, kad socialinėje K. R. Popperio koncepcijoje susijungė aktyvi moralinė, humanistinė autoriaus nuostata ir gamtos mokslų metodologinių paieškų patirtis.