Open AccessAleksijaus Mainongo „asmeninės vertės“ teorija tarp aksiologinių diskursų
Author(s) -
Zeas Norkus
Publication year - 1995
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1995.48.7020
Subject(s) - theology , moral philosophy , philosophy , epistemology
Straipsnyje tiriama A. Meinongo aksiologija, nustatoma jos vieta bendrame aksiologijos diskurse. Aksiologinės teorijos (klasikinis spiritualizmas, klasikinis natūralizmas, aksiologinis absoliutizmas, aksiologinis reliatyvizmas) klasifikuojamos pagal tai, kaip jos traktuoja vertės ontologinę nepriklausomybę nuo būties ir nuo vertintojo bei epistemologinę vertės nepriklausomybę nuo vertintojo. A. Meinongo teorija priskiriama aksiologiniam reliatyvizmui pažymint, kad gyvenimo pabaigoje jis iš dalies perėjo į aksiologinio absoliutizmo pozicijas. Savo tyrimus A. Meinongas pradėjo įrodymu, kad ekonominės vertybės nėra vienintelės: egzistuoja vertingi dalykai, neturintys ekonominės vertės. Vėlyvuoju laikotarpiu A. Meinongas skyrė subjektyvios asmeninės vertės teoriją ir absoliučios vertės teoriją. Analizuojama asmeninės vertės (jos atmaina yra subjektyvi ekonominė vertė) teorija. A. Meinongas skyrė dvi asmeninės vertės sąvokas – plačiąją ir siaurąją. Plačiąja prasme asmeninę vertę turi kiekvienas dalykas, kuris yra arba gali būti asmens (vertintojo) pozityvaus arba negatyvaus jausmo objektu. Vertę griežtąja prasme turi timologinių jausmų objektai. Aptariami šių jausmų skiriamieji bruožai.