K. R. Popperio politinė filosofija ir "laisvės paradoksas"

Straipsnyje analizuojamas K. R. Popperio veikalas „Atviroji visuomenė ir jos priešai“, kurį pats autorius vadino ne tik socialinio pažinimo pagrindų ir istorijos filosofijos tyrimu, bet ir įvadu į politinę filosofiją. K. R. Popperis skyrė atvirąją ir uždarąją visuomenes, kurias suprato kaip skirtingų racionalumo lygmenų visuomenes. Uždarąją visuomenę nusako tikėjimas magiškaisiais tabu, atvirojoje žmogus sugeba kritiškai vertinti socialinius tabu bei daryti sprendimus, pagrįstus jo paties intelektu ir racionalios diskusijos išvadomis. Pabrėžiama, kad K. R. Popperis priešpriešino valstybės protekcionistinę koncepciją toms teorijoms, kurios valstybę paverčia garbinimo objektu. Protekcionizmas – tai politinių nuostatų ir politinių reikalavimų teorija. K. R. Popperis nepritarė griežto nesikišimo principui ir laikėsi požiūrio, jog laisvė nemąstoma be valstybės vykdomos jos apsaugos: laisvės paradoksas yra tai, kad begalinė laisvė sunaikina pati save. Pagrindinis socialinio inžinieriaus tikslas – kurti ir tobulinti institutus, kurie apsaugotų socialinį kritiškumą ir laisvę.