Open AccessEstetinio patyrimo sampratos raida M. Diufreno estetikoje
Author(s) -
Vijolė Parulskienė
Publication year - 1994
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1994.46.7052
Subject(s) - theology , philosophy , stereochemistry , microbiology and biotechnology , chemistry , biology
Straipsnyje pristatoma estetinio patyrimo sampratos raida M. Dufrenne’o fenomenologinėje estetikoje. Teigiama, kad 7–8 dešimtmetyje jis ypač pabrėžė meno santykį su socialiniu kontekstu: naujas menas siejamas su pasikeitusia visuomene, naujais meno kūrinio ir suvokėjo (publikos) santykiais. Sustiprėjo kultūros artizacijos motyvas (kultūra kaip žaidimas, karnavalas): meninė kūryba turi būti išlaisvinta nuo tradicijų, kūrybiškumas natūraliausiai pasireiškia per žaidimą, menas turi ištirpti kasdienybėje. Publika yra meno suvokėjų ansamblis, kūrinys iš anksto skirtas publikai, o ji priklauso nuo meno kūrinio, apibrėžiama pagal tai, kokie žanrai, kūriniai yra pateikiami. Publika nubrėžia demarkacinę liniją tarp meno ir nemeno. Meninės vertybės atgimimas ar išnykimas priklauso nuo adaptacijos galimybių, nuo meninės ir socialinės konstantos susidūrimo. Estetinio patyrimo tikslas – menininko ir publikos skirtumo išnykimas: publika tampa autoriumi, nebėra subordinacijos. Menas yra modelis kurti naują socialinę struktūrą.