Filosofijos tikslai ir jos dėstymo klausimai

Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, kokie yra filosofijos tikslai, aptariamos pagrindinės šios problemos sprendimo tendencijos, nagrinėjami filosofijos dėstymo klausimai. Antikoje filosofijos tikslas buvo teorinių žinių apie žmogų ir pasaulį visuma. Viduramžiais, įsigalėjus krikščionybei, kartu su požiūriu į pasaulį ir žmogų keičiasi ir filosofijos tikslas, keliami žmogaus ryšio su pasauliu klausimai, filosofija tampa teologijos tarnaite. XVII a. mokslo revoliucija turėjo didelės įtakos tuometinei filosofijos reorientacijai, kada gamtos mokslai tapo senosios aristoteliškosios pasaulėžiūros konkurentu. Naujųjų laikų filosofijos tikslas buvo subjekto santykio su objektais tyrimas. Aptariama socialinė subjekto samprata, kritikuojami tarybinės filosofijos bruožai, pristatoma jos būklė pabrėžiant, kad TSRS geriausia padėtis mokslo filosofijoje ir filosofijos istorijoje, blogiausia – socialinėje filosofijoje. Teigiama, kad vienas svarbiausių filosofijos teorinių tikslų yra visuomenės ir jos kultūros kritinė analizė, o praktinių uždavinių, dėstant filosofiją studentams – lavinti jų gebėjimą kritiškai analizuoti. Pateikiamos filosofijos dėstymo rekomendacijos.