Open AccessE. Huserlio fenomenologinė asmenybės samprata: filosofiniai pagrindai ir istorinis likimas
Author(s) -
Vytautas Pivorius
Publication year - 1989
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1989.41.7119
Subject(s) - self representation , theology , moral philosophy , philosophy , humanities , epistemology
Straipsnyje analizuojami asmenybės sampratos E. Husserlio filosofijoje santykiai su naujųjų laikų racionalistinės filosofijos principais. Šis filosofas iškėlė transcendentalinio-fenomenologinio žmonijos atsinaujinimo programą, kurios pagrindinė idėja – asmenybės metafizinis, teleologinis būtinumas kaip neredukuojamas bet kurios prasmės funkcionavimo faktorius. E. Husserlis akcentavo, kad sąmonės natūralus tiesioginis kūrybiškumas žymiai pranoksta bet kokią konceptualizuotą pasaulio suvokimo formą savo turiningumu, prasminių ryšių ir proporcijų galimybėmis. Susiformavo universalus žmogaus dvasinės būties sampratos metodologinis topologinis karkasas, kuriuo reiškiama mintis, kad kiekvienas žmogaus dvasinio aktyvumo būdas remiasi natūraliu sąmonės ontologiniu supratimo pagrindu. Pabrėžiami E. Husserlio fenomenologijos ir asmenybės problemos formulavimo egzistencinėje ontologijoje (J.-P. Sartre, M. Merleau-Ponty) gilūs teoriniai metodologiniai ryšiai: ši ontologija plėtojo sąmonės egzistencinę analizę. M. Merleau- Ponty specifine forma eksplikavo E. Husserlio topologinį asmenybės užsiangažavimo modelį, iškėlė prasmės išraiškos natūralaus problemtiškumo momentą.