Žmogus: gamtinių ir socialinių pradų santykis

Straipsnio tikslas – analizuoti gamtinio ir visuomeninio prado santykį žmogaus koncepcijoje. Skiriamas filosofinis ir sociologinis žmogaus aiškinimas. Filosofiniu požiūriu labiau pabrėžiami žmogaus gyvenimo, jo tikslo ir prasmės, būties klausimai, jo santykių pobūdis su pasauliu. Sociologiniu požiūriu analizuojamas žmogaus visuomeniškumas. Teigiama, kad vienas iš svarbesnių sociologinio aiškinimo uždavinių yra pateikti tikslesnį, nuoseklesnį, darnesnį paveikslą tų požymių, kurie išreiškia žmogaus esmę. Paskirų požymių iškėlimas, jų atsiejimas nulemia klaidingą, iškreiptą žmogaus esmės supratimą. Tą rodo ir paskirų fizinių, žmogui būdingų požymių aiškinimo raida. Aptariama žmogaus, kaip biologinės būtybės, samprata, visuomeniško ir gamtiško pradų santykis. Skiriama žmogaus kūno veikla ir žmogaus, kaip visuomeninės, sąmoningos būtybės, veikla. Gamtiškumas, t. y. įgimtos kūno savybės, apibrėžia žmogiškumo, žmogiško pasireiškimo ribas. Žmogui, jo savitumui suprasti būtina tirti žmogaus reiškinius. Žmogaus kūno, jo savitumo tyrinėjimai padėjo išryškinti idealistinės žmogaus sampratos klaidingumą, padėjo išplėtoti dialektinę, materialistinę žmogaus sampratą.