
Estetinio patyrimo samprata M. Diufreno estetikoje
Author(s) -
Vijolė Parulskienė
Publication year - 1986
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1986.35.6536
Subject(s) - self representation , theology , philosophy , physics , humanities
Straipsnis skirtas prancūzų fenomenologo M. Dufrenne’o estetinio patyrimo sampratai. Šis patyrimas traktuojamas kaip teigiamas egzistencialus patyrimas, reiškiantis grįžimą prie paties daikto, jis atkuria dingusią žmogaus ir pasaulio, žmogaus ir gamtos vienybę. Šio patyrimo subjektas visas yra estetinio objekto laike ir erdvėje, nes objektyvus pasaulis redukuojamas. Jo sąmonės intencionalumas – ne nukreiptumas, o dalyvavimas. Refleksijos ir jausmo santykis estetiniame patyrime negali būti aiškiai apibrėžtas. Aptariama aiškinančioji ir suprantančioji refleksija. Būdamas egzistencialaus santykio išraiška, huserliškosios esmės intuicijos modusas, estetinis patyrimas gali būti tik toks, koks yra, t. y. nėra jokio pagrindo kalbėti apie jo vystymą ar kitimą priklausomai nuo kokių nors istorinių ar socialinių priežasčių. Tokia pozicija iš esmės antiistoriška: nors estetinis patyrimas ir estetinis objektas traktuojami kaip vieno ryšio momentai, to ryšio kitimas, distancijos tarp jų momentų pasikeitimas nėra aptarti.