Open AccessMokslo istorijos racionalus rekonstravimas: problema ar pseudoproblema?
Author(s) -
Skirmantas Jankauskas
Publication year - 1984
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1984.32.6468
Subject(s) - theology , mathematics , physics , philosophy
Straipsnyje nagrinėjama mokslo istorijos racionalaus rekonstravimo problema. Šiuolaikinis gamtos mokslas formavosi, asimiliuodamas matematines teorijas. Patyrimas, įgytas logiškai rekonstruojant matematiką, atvėrė kelią ir gamtos mokslui logiškai rekonstruoti. Vėliau ši problema buvo taikoma vis plačiau, kol galiausiai užsimota visus gamtos reiškinius paaiškinti kaip baigtinio dydžio materialių detalių sąveikos rezultatą. Aptariama loginio empirizmo suformuluota verifikacionistinė mokslo programa, kuri įgalino loginę mokslo kalbos analizę. K. R. Popperis atsiribojo nuo psichologizmo ir savo tyrimo objektu laikė pažintinius teorinius ryšius, kurių tyrimas skatino įsisąmoninti mokslo augimo problemą. T. Kuhnas pabandė įvertinti kai kurias loginio empirizmo požiūriu metafizines mokslinio mąstymo prielaidas. Jis mokslo istoriją traktavo kaip normalaus mokslo periodų ir juos keičiančių mokslo revoliucijų seką. I. Lakatosas žinojimo augimą tapatino su faktų gausėjimu, iškėlė pažinimo perimamumo reikalavimą, sukonstravo mokslinės tyrimo programos koncepciją. Ilgainiui jis atsisakė normatyvinės metodologijos teigdamas, kad yra galimas tik aprašomasis mokslo raidos rekonstravimas.