M. Diufrenas apie estetinį objektą

Straipsnyje analizuojama prancūzų fenomenologo M. Dufrenne‘o estetinio objekto samprata. M. Dufrenne'as meno kūrinį tiria kaip estetinį objektą, kuris yra estetinio išgyvenimo, arba estetinio patyrimo, koreliatas. Meno kūrinys yra tobuliausias estetinio objekto pagrindas: pastarasis yra sąlygojamas estetinio suvokimo, o meno kūrinys tą suvokimą sukelia. Estetinis suvokimas yra specifinė dvasinio gyvenimo forma, kuri neanalizuoja ir todėl ne atitraukia, o pritraukia objektą prie subjekto. M. Dufrenne'as išskyrė tris aprioriškumo tipus, kurie atitinka tris meno kūrinio elementus: jutimiškumą, vaizdą ir ekspresiją. Estetinis patyrimas grindžiamas aprioriškumu, todėl jis negali teikti žinių apie išorinį subjekto atžvilgiu pasaulį. Estetinis objektas yra autonomiškas – jam nereikia suvokėjo ir jo pilnumas neišsemiamas suvokimu. Estetinio objekto ekspresyvumas pagauna žiūrovą, todėl šio objekto intencionalumas yra ne nukreiptumas, bet dalyvavimas.