P. Frankastelis: meno ir technikos sąveika

Straipsnyje nagrinėjami P. Frankastelio meno sociologijos svarbiausi principai. P. Frankastelio teigimu, meno sociologija privalo būti integralus mokslas, sugebantis pasinaudoti įvairių disciplinų patyrimu ir metodais. Sociologas akcentavo visuomeninę meninės kūrybos reikšmę. Nagrinėdamas meno ir technikos sąveiką, jis panaudojo architektūros, tapybos, taikomosios dailės, dizaino medžiagą. P. Frankastelis pabrėžė estetinės sąmonės aktyvumą ir komunikatyvinę meno funkciją, ieškojo giluminių ryšių tarp meno ir kalbinės veiklos. Pripažindamas, kad visos meno rūšys ir šakos turi kalbinį pavidalą, kad meno kūrinio pagrindinė funkcija yra estetinė, jis aiškino meno bei technikos sąveiką. Tobulų formų kūriniui ar daiktui būdinga estetikos ir technikos momentų vienybė. Meno ir technikos sąveika niekada nenutrūksta. Tarp skolinio ir išradimo yra vidinė priklausomybė: naujumas atsiranda ten, kur socialinės žmonių grupės ieško galimybių patenkinti gyvybinius poreikius. Imitavimas, pakartojimas labiau būdingi technikai nei menui. Kiekvienos epochos menas išreiškia jos esmę ir gali būti laikomas veiksmingu vertybių perteikimo būdu.