Mąstymo formavimasis ir jo formos

Straipsnio autorius laipsniškai nagrinėja mąstymo evoliuciją nuo pirmykščio mąstymo stadijos iki kalbinio mąstymo ir mąstymo funkcijų bei dvasinės kultūros formų. Nemažai problemų dėl pirmykščio mąstymo supratimo kelia tai, kad terminai „mąstymas“, „sąvoka“, „logika“, „abstrakcija“, „pirmykštis“ yra vartojami nevienodai. Terminų vartosenos nevienodumai pastebimi ir toje polemikoje, kuri pastovią savo logiškumu ir sąvokiškumu mąstyseną priešpriešina kintamų mąstymo formų teorijai. Viena iš sąmonės formavimosi teorijų teigia, kad žmogaus sąmonė atsirado laipsniškai, jos užuomazgų būta jau gyvūnų psichikoje, kita – kad sąmonės atsiradimas yra šuolis, rodantis, jog instinktyvią gyvulišką veiklą keičia žmogiška veikla. Beveik visose dvasinės kultūros formose galima įžvelgti tam tikrą semantinį turinį, išreiškiamą loginiais teiginiais, tačiau ne visur tas turinys yra vienodai apibrėžtas. Maginis mąstymas sudaro tokią pirmykštės bendruomenės sąmonės sferą, kuri palaiko jos praktinį aktyvumą neįveikiamų susidūrimų su gamta sąlygomis. Skirtingas mąstymo formas sąlygoja tos funkcijos, kurias iš dalies atlieka jau pirmykštės bendruomenės žmonių sąmonė ir kurios specializuotu būdu išvystomos dvasinės kultūros formomis.