Open AccessEliminacinės indukcijos teorijos
Author(s) -
Evaldas Nekrašas
Publication year - 1974
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1974.13.5538
Subject(s) - mathematics , theology , political science , philosophy
Straipsnio tikslas – aptarti klasikines eliminacines indukcijos teorijas, nustatyti kai kurių šiuolaikinėje analitinėje literatūroje esamų indukcijos problemų ir jų sprendimų ištakas. Nagrinėjamos Aristotelio, F. Bacono, D. Hume’o, J. Herschelio, J. S. Millo indukcijos sampratos, aptariami jų tarpusavio ryšiai ir idėjų perimamumas. Eliminacines indukcijos teorijas sieja trys pagrindiniai metodai: vienintelio sutapimo, vienintelio skirtumo ir lydinčių pakitimų metodas. Šios teorijos remiasi enumeracine indukcija bei principu, jog stebėjimais ir eksperimentais nustatomos reiškinių savybės yra aprašomos kalba, kuri yra gerai žinoma tyrinėtojui ir nekelia jokių abejonių dėl tinkamumo. Eliminacinės indukcijos sistemos yra ateorinės – jos konstruojamos taip, tarsi mokslo teorijos išvedant ar patvirtinant dėsnius neatliktų jokio vaidmens, o mokslo hipotezės visada būtų formuluojamos tais pačiais terminais, kuriais aprašomi stebėjimų rezultatai. Šių indukcijos sistemų tikslas – formalizuoti bendrų teiginių, atliekančių mokslo dėsnių funkcijas, išvedimą.