Open AccessHėgelis apie socialinę pažangą
Author(s) -
Balys Luneckas
Publication year - 1972
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1972.10.5487
Subject(s) - theology , political science , philosophy
Straipsnyje nagrinėjama socialinės pažangos samprata G. W. Hegelio istorijos filosofijoje. Teigiama, kad G. W. Hegelis socialinę pažangą teisingai laikė objektyviu, dėsningu procesu, kuris vyksta kaip dialektinė būtinų pakopų kaita, kai ankstesniųjų pakopų išsivystymo lygis yra objektyvus pagrindas tikslingai žmonių veiklai sekančioje pakopoje. Pasak G. Hegelio, pažanga, kaip perėjimas nuo vieno tautos dvasios realizacijos etapo prie kito, yra dėsningas dalykas ir negali būti nulemtas subjektyvių ketinimų, tikslų ir veiklos. Tautos dvasia yra socialinį gyvenimą determinuojantis pagrindas, apimantis visas tam tikros visuomenės vystymosi pakopos socialinio gyvenimo sritis. Visuomeninės pažangos kriterijų ir vystymosi varomąsias jėgas sąlygoja socialinio gyvenimo turinys. Socialinės pažangos turinys ir vertinimo kriterijai gali būti nustatyti ne abstrakčių samprotavimų ar subjektyvių manymų būdu, bet tik istoriškai analizuojant šios pažangos pakopų kitimo priežastis ir varomąsias jėgas, nusakant atskirų pakopų būtinumą ir vietą visame istoriniame procese.