Open AccessMoralės vaidmuo antikinėje visuomenėje
Author(s) -
Česlovas Kalenda
Publication year - 1972
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1972.10.5486
Subject(s) - sociology , political science
Straipsnyje analizuojama moralės samprata ir jos prieštaravimai senovės graikų filosofijoje bei visuomeniniame gyvenime. Antikos filosofijoje žmogaus moralinio tobulinimosi idėja iškilo kaip universali, visiems prieinama priemonė blogiui naikinti ir teisingai valstybei kurti. Antikos filosofai teorijos studijavimą laikė svarbiausiu žmogaus dorovinio auklėjimo momentu, o pačią moralę jie traktavo kaip universalią socialinių prieštaravimų sprendimo priemonę. Iš tikrųjų moralė tik padėjo senovės graikams įsisąmoninti objektyvius jų visuomenės poreikius, įtvirtinti ir išlaikyti vergvaldinius santykius. Moralės principai iškilo kaip susvetimėję individo atžvilgiu, visuomenėje vyravo disharmonija, kova dėl ribotų materialinių gėrybių įsigijimo. Prieštaravimas tarp to, kas siekta, ir to, kas yra, būdingas ne tik antikinės vergvaldinės visuomenės moralei, bet ir vėlesniems žmonijos vystymosi etapams. Autorius teigia, kad tik socialistinė visuomenė sukuria realias prielaidas šiam prieštaravimui įveikti, didelis vaidmuo šiame procese tenka auklėjimui.