
Lietuvių inteligentijos kryptys XIX a. pirmojoje pusėje
Author(s) -
Meilė Lukšienė
Publication year - 1972
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1972.09.5855
Subject(s) - theology , political science , philosophy
Remdamasi gausia archyvine medžiaga autorė konstatuoja, jog A. Baranauskas poemoje „Pasikalbėjimas Giesminyko su Lietuva“ pagrįstai išskyrė tris kryptis XIX a. vidurio Lietuvos kultūriniame gyvenime. Tačiau iš esmės jų buvo dvi – progresyvioji ir reakcingoji. Straipsnyje keliami klausimai apie būtinybę akcentuoti iš liaudies kilusios inteligentijos formavimąsi, liaudies kultūrinės veiklos iniciatyvas, liaudies požiūrį į gimtosios kalbos ir tautinės mokyklos vaidmenį visuomenės gyvenime. Teigiama, kad valstietis, pradėjęs inteligento kelią, patekdavo į lenkiškos, bajoriškos ir katalikiškos kultūros įtaką. Mokyklų mokymo turinys buvo tolimas liaudies kultūrai. Savosios nacionalinės kultūros specifiškumą ir skirtingumą stipriau jautė vakarinės Lietuvos sritys. Liaudiškos kilmės inteligentijos pasaulėžiūra brendo domėjimosi nacionalinėmis kultūromis ir kovų už savo teises atmosferoje.