Open AccessLietuvos ir Baltarusijos Švietimo filosofijos bruožai
Author(s) -
E. Doroševičius
Publication year - 1971
Publication title -
problemos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.144
H-Index - 5
eISSN - 2424-6158
pISSN - 1392-1126
DOI - 10.15388/problemos.1971.8.5832
Subject(s) - theology , self representation , moral philosophy , political science , physics , philosophy , humanities , epistemology
Straipsnyje aptariami Lietuvos ir Baltarusijos Švietimo filosofijos bruožai. Baltarusijoje ir Lietuvoje viduramžių filosofija ir Švietimo filosofija yra istoriškai suartėjusios ir aiškiai viena kitai priešingos. Čia XVIII a. antroje pusėje naujųjų laikų filosofijos poveikis tradicinėms scholastinėms sistemoms pasiekė savo apogėjų: šios filosofijos transformavosi į eklektines sistemas (pvz., Gardino filosofiniai traktatai), o po to švietėjai paneigė viduramžių filosofų sprendimus. Baltarusijos ir Lietuvos gamtininkų (brolių J. ir A. Sniadeckių, M. Počobuto, S. Jundzilo, V. Karčevskio, P. Slavinskio, M. Očapovskio ir kt.) filosofinės pažiūros yra švietėjiškos. Žmonių esmę, pasak jų, sudaro biologinė prigimtis, o žmonių tarpusavio santykius turinti reguliuoti prigimtinė teisė. Pripažindami objektyvius pasaulio dėsnius, gamtininkai pabrėžė lemiamą švietimo vaidmenį. Švietimo epocha baltarusių ir lietuvių filosofinės minties istorijoje yra pažangaus vystymosi etapas, savotiškas laisvamanybės ir humanizmo renesansas, išaukštinęs švietimo ir mokslo vaidmenį, pabrėžęs jų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo teologijos.