Open AccessVALSTYBĖS ATSPARUMAS IŠORINĖMS HIBRIDINIO POBŪDŽIO GRĖSMĖMS: HIPOTETINIS MODELIS
Author(s) -
Remigijus Žilinskas
Publication year - 2017
Publication title -
politologija
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.13
H-Index - 4
eISSN - 2424-6034
pISSN - 1392-1681
DOI - 10.15388/polit.2017.3.10856
Subject(s) - resilience (materials science) , operationalization , government (linguistics) , context (archaeology) , politics , national security , political science , sociology , law , geography , linguistics , philosophy , physics , archaeology , epistemology , thermodynamics
Valstybės atsparumo didinimas yra svarbi priemonė, paremianti Rusijos atgrasymo strategiją, kuri buvo patvirtinta 2016 m. NATO viršūnių susitikime Varšuvoje. Nors strateginiame diskurse yra pripažįstama valstybės atsparumo didinimo svarba, mokslinėje literatūroje pasigendama sisteminių atsparumo išorinėms hibridinio pobūdžio grėsmėms vertinimo tyrimų. Šiame straipsnyje nacionalinis atsparumas yra suprantamas kaip valstybės gebėjimas išlaikyti funkcinius pajėgumus esant tiksliniam plataus spektro išoriniam spaudimui. Pasitelkiant atsparumo koncepciją (angl. resiliencism), saugumo perspektyvoje siekiama sudaryti hipotetinį tyrimo modelį Rusijos galios poveikį patiriančių NATO valstybių atsparumo empiriniam įvertinimui ir pabrėžti valdymo (funkcinio) atsparumo reikšmę sisteminiu analizės lygiu. Straipsnyje teigiama, kad valstybės atsparumas priklauso nuo jos adaptacinių pajėgumų, t. y. nuo valdžios ir visuomenės potencialo atsispirti ilgalaikiam išorinių grėsmių poveikiui ir prie jo prisitaikyti. Plačiau aptariami funkcinio atsparumo teoriniai ir praktiniai ypatumai paliekant visuomenės atsparumo analizę tolesnei akademinei diskusijai.