Open Access2016 METŲ SEIMO RINKIMŲ IŠŠŪKIS PARTINEI SISTEMAI IR POLITOLOGAMS: KAIP NUMATYTI ŽEMĖS DREBĖJIMĄ?
Author(s) -
Mažvydas Jastramskis
Publication year - 2017
Publication title -
politologija
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.13
H-Index - 4
eISSN - 2424-6034
pISSN - 1392-1681
DOI - 10.15388/polit.2017.2.10742
Subject(s) - theology , physics , political science , philosophy
Šiuo straipsniu pradedama akademinė diskusija dėl to, ką Lietuvos partinei sistemai reiškė 2016 m. Seimo rinkimai. Atnaujinant rinkimų kaitumo rodiklius ir partijų konkurencinės erdvės žemėlapį (pagal rinkėjų vertinimus) teigiama: stabilizacija, nurodoma kalbant apie 2012 m. Seimo rinkimus, buvo labai santykinė (Vakarų politologai tikriausiai jos neįžvelgtų) ir, įvertinant visą 1992–2016 m. laikotarpį, panašesnė į išimtį. Taigi, 2016 m. rinkimai tiesiog grąžino nestabilią Lietuvos partinę sistemą į savas vėžes – nepaisant gana apgaulingos mažos naujų partijų sėkmės, matyti, kad padidėjo tiek bendras, tiek išorinis (parodantis partinės sistemos silpnumą) nestabilumas. Konkurencinėje erdvėje išryškėjusios dvi dimensijos vėl meta iššūkį Lietuvos tradicinių partijų gebėjimui integruoti naujokus. Akivaizdu, kad yra niša ir kartu poreikis toliau tirti rinkėjų elgesį, tad antroje straipsnio dalyje aptariami esminiai klausimai, kuriuos rinkimų politologijai (politinei sociologijai) pateikia 2016 m. Seimo rinkimai: rinkėjų kaitumo individo lygmeniu logika, (besikeičiantis?) rinkimų sistemos vaidmuo, partijų ir visuomenės (ne)susikalbėjimas, rinkimų kampanijos įtaka rinkimų rezultatui. Esant tiek nežinomųjų, siūloma kritiškai žiūrėti į galimybes prognozuoti rinkimų rezultatus ir vedama paralelė tarp politologų ir seismologų: smarkūs žemės drebėjimai, kaip ir tokie rinkimai, sunkiai numatomi iš anksto. Kaip sprendžiant trijų kūnų problemą, nestabilios sąveikos tarp pasiūlos, paklausos ir rinkimų sistemos veda į neprognozuojamą rinkimų rezultatą. Tačiau būtent dėl to ir reikia toliau tęsti tyrimus.