AR MODERNI DEMOKRATIJA YRA POLITINĖ SANTVARKA?

Straipsnio tikslas yra pateikti modernios demokratijos sampratos kri­tiką menkai politinės filosofijos išnaudotu būdu, keliant tokį klausimą: ar liaudies suverenumo ir piliečių socialinės lygybės principais grįsta moderni demokratija gali būti vadinama politine santvarka? Abejonė dėl demokrati­jos priskyrimo politinių santvarkų šeimai yra gana naujas būdas pažvelgti į paskutinių kelių amžių politinėje filosofijoje nagrinėjamus atstovaujamo­sios demokratijos vidinius prieštaravimus. Straipsnyje, daugiausia remiantis Apšvietos epochos ir XIX a. prancūzų demokratijos mąstytojų mintimis, na­grinėjamos priežastys, kodėl moderni demokratijos samprata yra pasmerkta blaškytis tarp socialinių mokslų skatinamo redukcinio požiūrio į politiką ir kone sakralią formą įgavusio, tačiau turinio prasme tuščio jos idealizavimo. Mėginama išsiaiškinti, kokie galėtų būti politinės filosofijos uždaviniai, sie­kiant išgryninti modernios demokratijos sąvoką nuo dogmatiškai suprantamų jos atributų. Straipsnyje plėtojama mintis, kad moderni demokratija reiškia nebe politinę santvarką, o veikiau valdžios legitimacijos principą, kuris struktūriškai primena religijos imitaciją – t. y. pseudoreligiją.