GRĖSMIŲ VISUOMENĖS GEROVEI SUVOKIMAS: SOCIALINIO OPTIMIZMO, SOCIALINIO IR INSTITUCINIO PASITIKĖJIMO BEI PASITIKĖJIMO SAVIMI ĮTAKA

Atsižvelgdami į nacionalinio saugumo, rizikos visuomenės ir žmogaus socialinės raidos sampratas, analizuojame grėsmes visuomenės gerovei. Analizėje remiamės socialinio konstruktyvizmo sąvoka ir Lietuvos gyven­tojų reprezentatyvios apklausos (vykdytos „Vilmorus“ 2016 m. pavasarį, N = 1 004) duomenimis. Savo tyrime susiduriame su visapusiškos visuome­nės gerovės samprata, kuri ignoruoja tai, kad atskiros grėsmių sritys gali da­ryti skirtingą poveikį visuomenės gerovei (vertinimai tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus). Atpažindami socialinio konstruktyvizmo akcentuojamą socialinių vertybių, sociodemografinių ir patirtinių veiksnių įtaką vaizdinių ir vertinimų formavimui(si), atskirą dėmesį kreipiame į pa­sitikėjimo raišką suvokiant grėsmes. Įsitraukdami į akademines diskusijas dėl įvairių pasitikėjimo dėmenų, jų reikšmės vertinant grėsmes visuome­nės gerovei ir jų empirinio matavimo galimybių, išskiriame keturias pasi­tikėjimo sampratas, kurios vartojamos socialinės psichologijos, vertybinių orientacijų ir politinės kultūros studijose. Empirinių duomenų analizė rodo, kad socialinis optimizmas, institucinis, socialinis ir asmeninis pasitikėjimas kompleksiškai ir skirtingai veikia individų požiūrius į įvairaus pobūdžio grėsmes (karines, socialines, ekonomines, ekologines, politines, sveikatos ir moralines bei religines). Labiausiai grėsmių poveikio masto vertinimą veikia socialinis optimizmas bei pasitikėjimas administruojančiomis viešosiomis institucijomis. Pasitikėjimo veiksniams mažiausiai imlus yra karinių grėsmių vertinimas. Rezultatų interpretacijoje pateikiame rekomendacijas viešosios politikos formuotojams.