POLITINĖ VAIZDUOTĖS REIKŠMĖ

Galima skirti du požiūrius į vaizduotės ir politikos santykį. Pirmas remiasi prielaida, jog vaizduotė politiką pakeičia fantazijomis, iliuzijomis, todėl siekia atskirti politinę tikrovę nuo vaizduotės. Antras požiūris apskritai neigia tikrovės ir įsivaizdavimo skirtį. Šį požiūrį galima paaiškinti tuo, kad kinta pats tikrovės statusas, o riba tarp to, kas realu, ir to, kas įsivaizduota, nyksta. Abu požiūriai turi rimtų trūkumų. Pirmasis nemato daugelio politiką veikiančių dalykų, kaip antai tikėjimas, prietarai, mitologija, pagaliau nepakankamai atsižvelgia į tai, kad politika sudaryta iš daugelio objektyviai neapčiuopiamų, ne empirinių dalykų. Antrasis, palenkdamas politinę tikrovę įsivaizdavimo veiksmui, neleidžia skirti fantazijų nuo realias politines pasekmes turinčių vaizduotės esinių ir galiausiai politiką paverčia spektakliu ar žaidimu. Straipsnio tikslas – konceptualizuoti politikos ir vaizduotės santykį. Skiriamos trys vaizduotės savybės, kurios taikomos politiniam pasauliui siekiant atskleisti vaizduotės prasmę politikos supratimui.