THE POLITICAL ECONOMY OF LITHUANIA’S MEMBERSHIP IN THE EUROPEAN UNION: EXPECTATIONS AND THE EXPERIENCE OF FIVEY EARS

Straipsnyje analizuojami Europos Sąjungos plėtros padariniai naujųjų Sąjungos narių, senbuvių ir pačios ES ekonomikai, politiniam procesui ir ins­titucijoms, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos patirčiai. Pirmiausia prista­tomos su ES plėtra susijusios prognozės, kurios sudarė diskusijų rengiantis plėtrai pagrindą, o vėliau šios prognozės ir išankstiniai vertinimai lyginami su atliktais paskesniais plėtros poveikio vertinimais, taip pat aptariant skirtin­gą plėtros poveikį atskiroms šalims. Staipsnyje teigiama, kad nors integra­cija visoms ES valstybėms narėms daro panašų poveikį, tai, kiek jos teikia­mos galimybės yra išnaudojamos, priklauso nuo valstybių narių nacionalinės politikos. Pirmųjų penkerių metų Lietuvos narystės ES patirtis leidžia teigti, kad nors iki 2008 m. Lietuvos ekonomika buvo viena iš sparčiausiai augu­sių ES, bet viešojoje politikoje vyravusi stagnacija ir neatliktos pertvarkos lėmė lėtą ekonomikos restruktūrizaciją, didesnį nei daugumos kitų ES šalių ekonomikos nuosmukį ir gali ilgesniam laikui sustabdyti suartėjimo su ES gyvenimo lygiu procesą. Taip pat teigiama, kad Lietuva ir kitos naujosios narės gana sklandžiai įsitraukė į ES institucijų darbą ir dažnai pirmauja prieš ES senbuves pagal Sąjungos teisės normų perėmimą, tačiau daugeliu Euro pos darbotvarkės klausimų laikosi pasyvios politikos. Pagrindiniais Lietuvos Europos politikos klausimais po įstojimo į ES galima laikyti dar neužbaigtą integracijos darbotvarkę (stojimą į Šengeno erdvę ir euro zoną) bei ES Rytų kaimynystės politiką ir energetikos politiką, tačiau šių prioritetų įgyvendini­mas kol kas vertintinas prieštaringai.