Svetimybės patirtys Wolfgango Hilbigo romane „Das Provisorium“ (2000) ir Valdo Papievio romane „Vienos vasaros emigrantai“ (2003)

Straipsnyje tyrinėjami po XX a. pabaigos politinių įvykių (geležinės uždangos, Berlyno sienos griū­ties ir Vokietijos suvienijimo (Wende) bei Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo) parašyti ir vienaip ar kitaip šiuos įvykius atliepiantys du romanai – vokiečių rašytojo Wolfgango Hilbigo Das Provi­sorium (2000) ir lietuvių rašytojo Valdo Papievio Vienos vasaros emigrantai (2003). Vienas pagrin­dinių komparatyvistikos kaip interkultūrinės vei­klos tyrimo objektų yra savasties ir svetimybės klausimas. Svetimybė pasirinktuose romanuose pasirodo visomis jos dimensijomis – nuo kasdie­nės iki radikalios jos patirties. Taigi siekiant atver­ti šiuos tekstus nepakanka svetimybę traktuoti tik kaip kultūrinės svetimybės kategoriją. Straipsnyje remiamasi Andreos Leskovec literatūros herme­neutikos koncepcija, kurią autorė išplečia vieno žymiausių šiuolaikinių vokiečių filosofų fenome­nologo Bernhardo Waldenfelso svetimybės sam­prata.