Aktualioji literatūra manifestų atspindyje (V. Rasputino „Mano manifestas“, V. Jarofejevo „JPS mokymas“ ir S. Šargunovo „Gedulo neigimas“)

Straipsnyje, pasitelkus lyginamąją charakteristiką, nagrinėjami pagrindinių šiuolaikinės rusų literatūros krypčių – tradicionalizmo, postmodernizmo ir „naujojo realizmo“ – manifestai. Nors šiuolaikinėje literatūroje postmodernizmo įtaka akivaizdi, tačiau jau pirmo XX a. dešimtmečio viduryje prasideda aktyvios kitokios meninės kalbos paieškos. Todėl literatūros manifestų tarpusavio lyginimas tampa ypatingai aktualus. Taip aiškiai atsiskleidžia literatūros krypčių specifika, padedanti suvokti prieštaringą šiuolaikinės literatūros paveikslą. Jei teigsime, kad „meninės mokyklos ir stiliai vieni nuo kitų skiriasi pagal tai, kaip jie supranta Dievą, pasaulį ir žmogų“, tai, kalbėdami apie manifestus, iš esmės kalbame apie požiūrį į pagrindines būties vertybes, jų transformaciją skirtingais kultūros periodais. Manifestų palyginimas atskleidžia, kad „naujajame realizme“, vienoje iš dažniausiai šiandien aptarinėjamų rusų prozos krypčių, postmodernizmo poetikos elementai dera su pagrindinėmis tradicionalizmo temomis ir idėjomis. O asmeniniai autorių mitai kuriami, atsižvelgus į masinės kultūros funkcionavimo principus.