Sceninės Kosto Ostrausko nuorodos, arba teatrinių konvencijų laužymas

Straipsnis skirtas iki šiol mažai lietuvių dramaturgijos lauke tyrinėtai sceninių nuorodų ir jų paskirties problemikai pristatyti. Analizės pagrindą sudaro draminiai Kosto Ostrausko tekstai. Atmesdamas vieno žanro, vienos kompozicijos rėmus, atsiribodamas nuo aukštojo retorikos registro, vietoje nuoseklios įvykių chronologijos išbandydamas koliažo principą, dramaturgas suteikia daugiau galių ir remarkoms. Savitą, „tarnybinio teksto“ ribas peržengiančią K. Ostrausko draminio teksto kūrimo strategiją atskleidžia nuorodose įterpiami skirtingi tekstiniai sluoksniai – citatų, bibliografinių išnašų, komentarų sistema, o ne itin slepiama (neretai ir demonstruojama) autorystė remarkose tampa viena iš sąlygų kurti įtampos, provokacijos ar netgi priešpriešos santykį su ištariamu tekstu (dialogu). Remarkos yra skirtos ir draminio teksto „pamatymui“ scenoje, ir jo perskaitymui, nes išlaiko teatriškumo ženklus, kuriuos nelengva transponuoti į sceną, ir atskleidžia specifinę K. Ostrausko draminių tekstų reikšmės kūrimo strategiją, neatskiriamą nuo dialektinės teksto ir scenos polemikos. Išplėsdamas sceninių nuorodų funkcijas, dramaturgas kvestionuoja tradiciniame teatre įsigalėjusią nuostatą, kad sceninės nuorodos privalo tarnauti vien teatrinei mimezei.