Современное «ахматоборчество»: истоки, аргументы и смыслы

KOVA SU ACHMATOVOS „KULTU“: IŠTAKOS, ARGUMENTAI, PRASMĖS Galina MichailovaSantrauka Straipsnyje analizuojamos galimos priežastys, dėl kurių šiuolaikiniame rusų literatūros moksle susi­klostė tendencija demaskuoti Anos Achmatovos asmenybės bei kūrybos „kultą“ (A. Žolkovskio, L.Panovos, T. Katajevos darbai). Autorė savo dėstymą grindžia „literatūros lauko“ (P. Bourdieu) ir jo agentų funkcionavimo logika. Li­teratūros kūrėjui literatūros lauko rėmus legitimuoja tekstų kūryba, literatūros kritikui ir istorikui – kūrėjų gaminamos produkcijos ir pačių gamintojų interpre­tacija. Straipsnio autorė kelia hipotezę, jog kovos su Achmatovos „kultu“ radimasis susijęs su ta aplin­kybe, kad ši kūrėja pažeidė literatūros lauko agentų „sutartinius įsipareigojimus“: jos asmens ir kūrybos mitologizavimo strategija labiau priklausė nuo jos pačios asmeninių pastangų, o ne profesionalių kri­tikų ir literatūros mokslininkų darbo. Atsižvelgiant į Achmatovos figūros svarumą rusų literatūros lau­ke, galima suprasti, kaip tai skausminga filologams, dalyvaujantiems konkurencinėje kovoje, per kurią struktūruojamas literatūros laukas. Straipsnyje pateikiama faktų, kaip meninių tekstų kū­rėjai kovoja, kad jų, kaip rašytojų, definicija bei jų verty­bių hierarchija patektų į sociokultūrinio vartojimo sritį. Achmatovą „demaskuojanti“ žymaus literatūros mokslininko A. Žolkovskio argumentacija straipsny­je apibrėžiama kaip ydinga ir susijusi su lyties analo­gijomis pagrįsta mąstysena.