К переизданию университетского учебника Балиса Сруоги

Antras „Rusų literatūros istorijos“ tomas apima XVIII – pirmą trečdalį XIX amžiaus. Skirtingai nuo pirmojo tomo, kur senovės rusų raštiją B. Sruoga nagrinėjo LDK istorijos kontekste, naują rusų lite­ratūrą jis pateikia ryšium su Vakarų Europos litera­tūrą, kaip bendro meninio proceso dalį. Tomo paan­traštė tai nurodo: „Klasicizmas. Sentimentalizmas. Romantizmas. Puškinas“. Dėl to komparatyvisti­ka – vertimai, siekimai, įtakos, paralelės, nuorodos į užsienio šaltinius, personalijos ir originalus bei lietuvių kalba kurinių pavadinimai, atitinkama bibli­ografija – neatskyrimas ir organiškas perleidžiamo vadovėlio teksto sluoksnis. Vadovėlio teksto pagrin­das – kaip ir pirmo tomo – išlikę paskaitų konspektai (LLTIR, f.1, b.5763, antra d. „Naujoji rusų literatū­ra“, 1–53 р.; f. R, b.766, 134 р.; f.1, b. 5766, XVIII a. iki Puškino su variantais 239 р.). Rusų ir užsienio au­torių tyrinėjimai ir vadovėliai (dauguma jų nurodyta skyriuje „Literatūra“, р. 495–500) panaudoti ben­druose aprašymuose. Konceptualiniai aspektai pri­klauso B.Sruogai ir neretai pateikiami poleminiuose priešpastatymuose su pirmtakomis. B.Sruogos nau­jos rusų literatūros ir jos ryšiai su Vakarų Europos literatūromis koncepcija, realizuota antrame vadovė­lio tome, išlieka aktuali filologijos mokslui, universi­tetiniam išsilavinimui bei Lietuvos kultūrai.