Посвящение отцам, или Диалог с русской литературой (Дж. М. Кутзее . Осень в Петербурге)

Pietų Afrikos rašytojo, Nobelio premijos laureato J. M. Coetzee (Kūcė) romano Peterburgo šeiminin­kas(The Master of Petersburg) (1994) pagrindinis herojus Fiodoras Dostojevskis 1869 m. atvyksta į Peterburgą, siekdamas išsiaiškinti savo posūnio žu­vimo aplinkybes. Romane akivaizdžiai žaidžiama su autentiškomis istorinėmis asmenybėmis ir faktais ir taip sukuriamas jau tapęs įprastu XX a. pabaigos literatūrai postmodernistinis tekstas, suponuojantis pačias įvairiausias literatūros kritikų bei skaitytojų interpretacijas. Straipsnio autorė, siekdama susiste­minti skirtingų mokyklų ir kultūrų atstovų nuomones ir pozicijas, atkreipia dėmesį į dar vieną literatūros kritikų nenagrinėtą ir galbūt matomą tik iš susipaži­nusių su rusų literatūros klasika pozicijų šio romano aspektą, kuriame svarbiausia būtų tėvų ir vaikų konf­liktas, kurį pirmą kartą rusų literatūroje išnagrinėjo I. Turgenevas. Būtent naujas šio konflikto traktavi­mas Coetzee romane, autorės nuomone, padeda pa­stebėti tiek jo latentinį autobiografinį planą, tiek su­vokti, jog klasikinės rusų literatūros realijų iškėlimas už jos erdvės ir laiko ribų – tai dar vienas būdas ver­tinti rusų literatūrą kaip vientisą nedalomą sistemą.