Тема и вариации: «деревенская проза» в начале нового века

Valentino Rasputino apysaka „Ivano duktė, Ivano motina“ (2003) nagrinėjama kaip dialogo su „kaimo prozos“ skaitytojais replika. Straipsnio autorė anali­zuoja dviejų lūkesčių horizontų – skaitytojo ir teksto santykį. Tyrimo išvados yra tokios: tam tikros soci­alinės ir ideologinės grupės skaitytojams Rasputino apysaka žanro, stiliaus ir prasmės požiūriu atspindi nusistovėjusį, įprastą lūkesčių horizontą.Apysaka atskleidžia, kad šiuolaikinė rusų „kai­mo proza“ yra antiglobalaus, antimultikultūrinio, antitranskultūrinio pobūdžio, – Rasputino tekstas siekia įtvirtinti stiprų nacionalinį ir kultūrinį identitetą, archainę žemės ir kraujo sampratą, aukštesnės moteriškos esybės archetipą. Tai leidžia šiuolaiki­nę „kaimo prozą“ priskirti konservatyvaus roman­tinio nacionalizmo tekstams. Tačiau Rasputino apysakoje, skirtingai nuo kitų rusų „kaimo prozos“ autorių tekstų, nėra kai kurių pagrindinių konser­vatyvaus nacionalizmo konseptų, pvz., „Maskva – trečioji Roma“ arba Rusijos dominavimo slavų pasaulio struktūroje idėjos. Rasputino tekstas sie­kia įdiegti rusų ethnos’o pasikeitimų galimybę ir atitinkamai tolimesnę pozityvią istorinių poslinkių perspektyvą.