Vakarų Europos medicinos paslaugų teikimo modelis ir jo pritaikymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje

Straipsnyje pristatomas Vakarų Europos medicinos pagalbos modelis ir jo pritaikymas Lie­tuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šis modelis Vakarų Europoje susiklostė XIII a., kai Europos universite­tuose pradėta dėstyti medicina, išsikristalizavo atitinkančios to meto lygį medicinos praktikų funkcijos, veiklos galimybės ir teisėtumas. Tai lėmė tripakopės medicinos paslaugų teikimo schemos susidarymą. Šios schemos aukščiausia grandis buvo universitetą baigę medicinos daktarai, taip pat amatininkai barzdaskučiai-chirurgai ir vaistininkai, kurie įvairiuose Europos miestuose laikė viešąsias vaistines. Ilgai­niui šie medicinos paslaugų teikėjai tapo vieninteliai teisėti ir gerai atpažįstami visoje Europoje. Nuolatos LDK teritorijoje veikiantys medicinos daktarai, barzdaskučiai ir vaistininkai fiksuojami gana vėlai – tik XV–XVI a. sandūroje. Iki pat XVIII a. tokio tipo medicinos praktikų funkcijos buvo atpažįstamos, o veiklos galimybės įteisintos ir priminė Vakarų Europoje jau įprastą medicinos paslaugų teikimo modelį. Vis dėlto vieninteliame LDK teritorijoje veikusiame Vilniaus universitete iki pat 1781 m. nebuvo medicinos fakul­teto. Nesant tokios akademinės institucijos, visas Vakarų Europos medicinos paslaugų teikimo modelis nebuvo pritaikytas ir tai lėmė tam tikrus medicinos paslaugų skirtumus šioje šalyje. Jie ir bus pristatomi ir analizuojami šiame straipsnyje.