Open Access„MES NORIME NAMO Į REICHĄ.“ SUDETŲ IR KLAIPĖDOS KRAŠTO VOKIEČIŲ PROBLEMATIKOS ANALOGIJOS LIETUVOS IR ČEKOSLOVAKIJOS POLITIKOS AŠYJE XX AMŽIAUS TREČIAME–KETVIRTAME DEŠIMTMEČIUOSE
Author(s) -
Dalia Bukelevičiūtė,
Ingrida Jakubavičienė
Publication year - 2014
Publication title -
lietuvos istorijos studijos
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 1648-9101
pISSN - 1392-0448
DOI - 10.15388/lis.2014.0.4854
Subject(s) - lithuanian , theology , mathematics , philosophy , linguistics
Kai po Pirmojo pasaulinio karo žlugo Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Rusijos imperijos, naujai susikūrusiose Europos valstybėse vokiečiai tapo mažuma. Gana didele tautine mažuma vokiečiai tapo Čekoslovakijoje, ypač Čekoslovakijos ir Vokietijos pasienyje, Sudetų krašte, kur gyveno 3 mln. vokiečių, sudarę 23 proc. visų Čekoslovakijos gyventojų. Lietuvoje, be Klaipėdos krašto, 1923 m. gyveno29 200 vokiečių, kurie sudarė 1,4 proc. visų Lietuvos gyventojų. Prie Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte, 1925 m. surašymo duomenimis, gyveno 64 158 vokiečiai, kurie sudarė 45,2 proc. visų krašto gyventojų, taip pat Klaipėdos krašte gyveno 34 337 vadinamieji „klaipėdiškiai“, kurie sudarė 24,2 proc. krašto gyventojų.