RAŠYTOJŲ ASMENINĖS BIBLIOTEKOS LIETUVOS ATMINTIES INSTITUCIJOSE

Antano Baranausko ir Antano Vienuolio- -Žukausko memorialinis muziejus A. Vienuolio g. 2, Anykščiai, Lietuva El. paštas: a.vienuolis@gmail.com2014 m. vasario–balandžio mėnesiais A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus atliko tyrimą, aiškindamasis, kaip teorinė sąvoka „rašytojo asmeninė biblioteka“ atspindima Lietuvos atminties institucijų veikloje. Tokio pobūdžio tyrimų, kurių metu būtų sukauptos ir apibendrintos žinios apie įvairių atminties institucijų saugomus knygų rinkinius, siejamus su personalijomis, Lietuvoje iki šiol nebuvo daryta. Knygų kolekcijų sąvoką, artimą asmeninės bibliotekos reikšmei, yra nagrinėjusi Alma Braziūnienė. Ji pripažino, kad „atminties institucijose esamų knygų kolekcijų tema specialesnių publikacijų Lietuvoje nebuvo skelbta“1. A. Braziūnienė įžvelgė bibliotekų ir muziejų funkcijų suartėjimą, susidūrus su asmeninių bibliotekų saugojimu ir populiarinimu: „Bibliotekos, nusprendusios išskirti ir saugoti knygų kolekcijas in corpore, prisiima muziejinę veiklos funkciją – prigimtinę atminties institucijos funkciją. Ji nebūdinga viešosioms bibliotekoms, bet nacionalinį ir valstybinį statusą turinčioms yra viena esminių. Kaip tik ši atminties akumuliavimo per paveldą ir jo saugojimo funkcija atminties institucijas – bibliotekas, muziejus ir archyvus – vienija ir suteikia joms itin svarbų atminties išsaugojimo statusą visuomenėje, taip darydama jas išskirtines.“2 Tyrimo metu buvo siekiama įvardyti ir išnagrinėti esmines rašytojų asmeninių bibliotekų, kaip asmenybės memorialinio paveldo fragmento, saugojimo ir viešojo pristatymo problemas. Tyrimas taip pat padėjo išgryninti dabartinį teorinių sąvokų turinį: kas atminties institucijose yra pripažįstami rašytojais, kas iš saugomo rašytinio paveldo laikytina biblioteka, kaip šios sąvokos atskleidžia skirtingo profilio atminties institucijų (bibliotekų ir muziejų) skirtumus pagal jų prigimtį ir veiklos specifiką. [...]