LIETUVOS RAŠYTOJŲ ASMENINIŲ BIBLIOTEKŲ ISTORIOGRAFIJA

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas, Vilniaus universiteto biblioteka Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: inga.liepaite@mb.vu.ltRašytojų asmeninės bibliotekos yra viena iš galimų aktualių knygotyros mokslinių tyrinėjimų krypčių. Pirmieji metodiškai apgalvoti ir pagrįsti Lietuvos rašytojų memorialinių bibliotekų tyrimai pasirodė praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje. Jų iniciatorius ir pradininkas buvo knygotyrininkas profesorius Vladas Žukas. Kalbamu laikotarpiu metodinės patirties semtasi iš sovietinės Rusijos, kur, pradedant šeštuoju dešimtmečiu, tyrinėtos žymių XVIII–XX amžiaus pradžios rusų rašytojų bibliotekos, rengti straipsniai ir katalogai, diskutuota jų sudarymo metodikos klausimais. Šiuo straipsniu siekiama atskleisti ir apibūdinti Lietuvos rašytojų asmeninių bibliotekų tyrimus, per beveik pusšimtį metų Lietuvos knygotyrininkų sukauptą patirtį bei turimą įdirbį šiame bare. Tyrimo pagrindą sudaro nepublikuoti ir publikuoti šaltiniai bei giliau ir plačiau į temą leidžianti pažvelgti istoriografinė literatūra. Temos istoriografijoje išskirtini du etapai: 1) Lietuvos rašytojų asmeninių bibliotekų tyrimai iki 1990-ųjų ir 2) Lietuvos rašytojų asmeninių bibliotekų tyrimai atkūrus šalies nepriklausomybę. Pirmasis etapas buvo aktyvus ir produktyvus, pasiekta nemažo įdirbio, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, akivaizdu, aptariamos tematikos tyrimai gerokai priblėso. Tokią situaciją galėjo lemti nepriklausomos Lietuvos akademinės bendruomenės formuojamos naujos prioritetinės mokslinių tyrimų kryptys, taip pat atsiradusios galimybės imtis iki tol mažai ar visai netirtų knygotyros temų.