THE CASE OF THE E-BOOK IN “SMALL LANGUAGE” CULTURE: MEDIA TECHNOLOGY AND THE DIGITAL SOCIETY

Swedish School of Library and Information Scienceelena.maceviciute@gmail.comUniversity of Boråskersti.nilsson@hb.seHögskolan i Borås, SE-501 90 Borås, Sverigewilsontd@gmail.comUniversity of Gothenburg,annika.bergstrom@som.gu.seGöteborgs universitet, Seminariegatan 1B,lars.hoglund@jmg.gu.seStraipsnyje aprašomas Švedijoje atliekamo mokslinio tyrimo projektas ir pradiniai rezultatai, gauti tyrinėjant statistinius duomenis, surinktus iš bendrųjų statistinių šaltinių, reprezentatyvių Švedijos gyventojų apklausų ir viešųjų bei akademinių bibliotekų. Projekte tyrinėjamos skaitmeninių knygų knygininkystės sektoriuje sukeltos permainos, veikiančios visus jo dalyvius – autorius, leidėjus, knygų prekybininkus ir kitus platintojus, ypač bibliotekas, taip pat ir skaitmeninių knygų skaitytojus. Švedija pasirinkta kaip ypatinga šalis, kurioje nepaprastai aukštas raštingumo lygis bei informacinių technologijų skvarba į kasdienį žmonių gyvenimą. Tačiau skaitmeninių knygų plitimas čia dar tik prasideda. Atrodo, kad skaitmeninių knygų leidybai, platinimui ir naudojimui Švedijoje būdingos tipinės mažų leidybos rinkų problemos. Straipsnio autoriai pristato projekto tikslus, teorinį pagrindą ir pirminius duomenis, surinktus 2012 metais. Šie duomenys rodo, kad skaitmeninių knygų Švedijoje leidžiama mažai, jos taip pat labai mažai skaitomos ir naudojamos. Bibliotekos šiuo metu atlieka pagrindinį prieigos prie skaitmeninių knygų kanalo vaidmenį, kurį labai palaiko ir leidėjai bei platintojai. Jau šiame pradiniame etape išryškėja skaitmeninių knygų gamybos ir sklaidos problemos, kurios būdingos ne tik Švedijai, bet ir kitoms šalims: skaitmeninės knygos teisiškai laikomos paslauga ir kompiuterine programa, todėl joms netaikomos popierinių knygų lengvatos (pavyzdžiui, sumažintas PVM), skaitytojai reikalauja vis daugiau skaitmeninių knygų, bet mano, kad jos turi kainuoti daug mažiau negu popierinės knygos, ir ieško nemokamų jų platinimo kanalų, leidėjai siekia išlaikyti skaitmeninių knygų platinimo monopolį ir baiminasi piratavimo, o bibliotekos praranda fondų komplektavimo ir tvarkymo savarankiškumą. Skaitytojų pasirinkimą skaityti skaitmenines knygas lemia prieiga prie technologijos, amžius ir išsilavinimas bei skaitymo įpročiai. Viešųjų ir akademinių bibliotekų situacija įsigyjant skaitmenines knygas skiriasi, nes akademinės bibliotekos yra tarptautinės mokslinės komunikacijos proceso ir rinkos dalyvės, todėl turi didesnį skaitmeninių knygų komplektavimo modelių bei platintojų pasirinkimą. Viešosios bibliotekos, kurių skaitytojams reikia knygų švedų kalba, priklauso nuo vieno skaitmeninių knygų platintojo. Leidėjai neskuba leisti skaitmeninių knygų, o knygų prekybos per knygynus mastai traukiasi. Vėliau projekto autoriai sieks surinktus duomenis įprasminti naudodami Winstono naujovių sklaidos teoriją, knygos kultūros, naujovių priėmimo, Bourdieu socialinio lauko ir kitas teorijas.