Open AccessJUOZO KELIUOČIO ŽURNALISTIKOS TEORIJA IŠ HENRI BERGSONO FILOSOFIJOS PERSPEKTYVOS
Author(s) -
Andrius Gudauskas
Publication year - 2013
Publication title -
knygotyra
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.187
H-Index - 1
eISSN - 2345-0053
pISSN - 0204-2061
DOI - 10.15388/kn.v61i0.1962
Subject(s) - journalism , newspaper , sociology , publishing , expression (computer science) , point (geometry) , face (sociological concept) , media studies , political science , social science , law , computer science , geometry , mathematics , programming language
Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: andrius.gudauskas@kf.vu.lt Šiame straipsnyje keliamas klausimas apie teorinį pagrindą, kuriuo rėmėsi pirmosios Lietuvoje užrašytos žurnalistikos teorijos kūrėjas Juozas Keliuotis (1902–1983). Į mąstytojo ir publicisto teorinius darbus bandysime žvelgti iš Henri Bergsono (1859–1941) filosofinės teorijos perspektyvos, keldami hipotezę, kad ji darė įtaką J. Keliuočio kuriamam teoriniam modeliui. Siekiant tai atskleisti, dėmesys telkiamas į 2000 m. paskelbtą J. Keliuočio tekstą „Žurnalistikos paskaitos“, nuvedantį į žurnalistikos ir medijų teorijos formavimosi ištakas Lietuvoje. Taigi, šiame straipsnyje analizuojama pirmoji XX a. trečiajame–ketvirtajame dešimtmetyje Lietuvoje sukurta žurnalistikos ir medijų teorija. Šiai teorijai po Antrojo pasaulinio karo nebuvo lemta augti ir vystytis įprasta akademine bei leidybine prasme. Keliuotiškoji intelektinė mintis dėl istorinių politinių aplinkybių buvo pašalinta iš viešojo diskurso. Tačiau J. Keliuočio demokratinės žurnalistinės pasaulėžiūros mintys egzistavo rezistencinėje tautos sąmonėje. Tų minčių aidas ir kartu atgyjanti akademinė tradicija nusidriekia iki šių dienų – dabartiniai Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro programos studentai pradeda savo studijas būtent nuo J. Keliuočio žurnalistikos misijos ir funkcijų aptarties.