VACLOVO BIRŽIŠKOS ALEKSANDRYNO IR KITŲ RANKRAŠČIŲ LIKIMAS PASIBAIGUS ANTRAJAM PASAULINIAM KARUI

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: inga.liepaite@kf.stud.vu.ltVilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriusUniversiteto g. 3, LT-01122 Vilnius, LietuvaEl. paštas: nijole.sulgiene@mb.vu.ltStraipsnyje remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais gilinamasi į prof. Vaclovo Biržiškos ir jo buvusio studento Povilo Lukošiūno abipusius ryšius, kartu siekiama atskleisti profesoriaus rankraščių likimą iki jam 1944 m. vasarą pasitraukiant iš Lietuvos į Vakarus ir jau pasitraukus. Prieita prie išvadų, kad V. Biržiška dalį savo rankraščių, sukrautų į lagaminus, išsivežė. Tarp jų tikrai buvęs „Aleksandyno“ rankraštis, nors, paties V. Biržiškos žodžiais tariant, ne visas. Sudėtingą šio rankraščio išlikimo istoriją liudija straipsnio priede pateikto P. Lukošiūno laiško V. Biržiškai turinys. Dalį rankraščių V. Biržiška prieš išvykdamas iš Lietuvos patikėjęs saugoti Viekšniuose tėvų namuose gyvenusiai savo buvusiai auklei Onai Butkaitei bei kitiems artimiems bičiuliams, tarp jų Vytautui Steponaičiui. Auklės rankose atsidūrusiems rankraščiams likimas buvo negailestingas: nors keletą kartų jiems pavykę išvengti karo ugnies, visgi jų lemtis buvo paženklinta ugnies – juos prieš savo mirtį sudegino pati auklė. Dalimi savo rankraščių V. Biržiška pasirūpino dar 1941 m., jų pagrindu vėliau tuometinėje Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje pradėtas formuoti atskiras fondas. Į kitas bibliotekas profesoriaus rankraštinis palikimas pateko per Juozą Rimantą ir Kostą Korsaką. Reikšminiai žodžiai: Vaclovas Biržiška, Povilas Lukošiūnas, išeivija, karo pabėgėliai, rankraščiai, „Aleksandrynas“, „Lietuvių rašytojų kalendorius“, „Lietuvių bibliografija“.