Open AccessMARGINALIJOS KAIP KNYGOS ISTORIJOS ŠALTINIS: ISTORIOGRAFINIS ASPEKTAS
Author(s) -
Tomas Petreikis
Publication year - 2011
Publication title -
knygotyra
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.187
H-Index - 1
eISSN - 2345-0053
pISSN - 0204-2061
DOI - 10.15388/kn.v57i0.1489
Subject(s) - marginalia , reading (process) , historiography , history of the book , literature , history , art , sign (mathematics) , classics , law , political science , archaeology , mathematical analysis , mathematics
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: petreikist@gmail.comStraipsnyje nagrinėjama marginalijų samprata, apibrėžtis ir tyrimų istoriografija. Siekiama nustatyti marginalijų šaltiniotyrinės bazės susiformavimą ir vykdomų tyrimų kryptis. Išskiriamos trys marginalijų apibrėžtys: kodikologinė, poligrafinė ir „pogamybinė“. Kodikologiškai ir poligrafiškai marginalijos apibrėžiamos kaip knygos gamybos metu atsiradę, funkcinę prigimtį turintys pagalbiniai informaciniai įrašai, tekstai ir ženklai, esantys už knygos pagrindinio teksto. „Pogamybinis“ požiūris telkiasi prie neapibrėžto turinio marginalijų, kurios atsirado funkcionuojant knygai visuomenėje. Marginalijų šaltiniotyrinė bazė pradėjo formuotis XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje, o Lietuvoje – XX a. 6-ajame dešimtmetyje. Šaltiniotyra daugiausia nuveikė pirminio fiksavimo srityje, žinias apie marginalijas iš pradžių žymėta korteliniuose kataloguose, vėliau – senųjų spaudinių ir elektroniniuose kataloguose. Dalis jų publikuota nuorašaisir faksimilėmis. Istoriškai susiformavo trys pagrindinės marginalijų tyrimų kryptys: filologinė, istorinė ir knygotyrinė (suvokiant knygos istoriją kaip jos dalį). Šiuo metu didžiausią įdirbį tiriant marginalijas yra pasiekę Didžiosios Britanijos, JAV ir Rusijos mokslininkai. Marginalijos pasitelkiamos poligrafijos, kodikologijos, skaitymo istorijos, knygos kultūros ir knygos meno tyrimams.