Open AccessIŠEIVIJOS BIBLIOFILIJOS PAVELDAS: JUSTINAS K. KARAZIJA
Author(s) -
Domas Kaunas
Publication year - 2015
Publication title -
knygotyra
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.187
H-Index - 1
eISSN - 2345-0053
pISSN - 0204-2061
DOI - 10.15388/kn.v50i0.7913
Subject(s) - homeland , lithuanian , identity (music) , national identity , typology , democracy , sociology , library science , history , media studies , political science , law , art , anthropology , aesthetics , politics , computer science , philosophy , linguistics
Justinas K. Karazija (1892–1991) priklausė pirmajai JAV ateivių lietuvių kartai. Jis atstovavo žemesniam socialiniam sluoksniui (plieno pramonės darbininkas) ir buvo kairiųjų judėjimo (socialdemokratų) dalyvis. Karazijos asmeninė biblioteka sukurta iš 1891–1976 m. išeivijos ir Tėvynės spaudos leidinių: knygų, periodikos, kartografijos. Gyvenimo pabaigoje pats savininkas ją bibliografiškai aprašė ir padovanojo Amerikos lietuvių kultūros archyvui (ALKA) Putname (Putnam, Connecticut, USA). Straipsnyje biblioteka analizuojama šešiais aspektais: leidinių amžiaus, kalbų, spausdinimo vietos, turinio, leidinių tipologijos ir jos individualumo lygio. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad biblioteka turėjo įtakos asmenybės formavimuisi, teikė intelektualinės brandos galimybių ir kūrybos paskatų. Kartu ji simbolizavo minimalizuotą, perkeltinę tėvynę, orientuotą į tautinio tapatumo išsaugojimą. Biblioteka padėjo kurti tautiniu tapatumu grįstą fizinę aplinką ir dvasinį mikrokosmą. Karazijos atvejis įrodo, kad šis savitumas būdingas ne tik išeivijos aukštesnio, bet ir žemesnio, darbininkų, socialinio visuomenės sluoksnio nariams. Jiems asmeninės bibliotekos sukurtas mikrokosmas taip pat leido pažinti ir prognozuoti išeivijos bendruomenės būsimus pokyčius, numatyti savo vietą ir vaidmenį joje.