Open AccessBIBLIOGRAFIJOS KLASIFIKAVIMO IDĖJOS TARPUKARIO LIETUVOJE (ISTORINIS IR LOGINIS POŽIŪRIS)
Author(s) -
Julija Čepytė
Publication year - 2015
Publication title -
knygotyra
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
SCImago Journal Rank - 0.187
H-Index - 1
eISSN - 2345-0053
pISSN - 0204-2061
DOI - 10.15388/kn.v48i0.8116
Subject(s) - lithuanian , bibliography , terminology , context (archaeology) , classification scheme , library science , period (music) , history , sociology , linguistics , computer science , philosophy , information retrieval , archaeology , aesthetics
Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutasUniversiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, LietuvaEl. paštas: julija.cepyte@kf.vu.ltStraipsnio tikslas – remiantis istoriniu ir loginiu požiūriu išnagrinėti tiriamą objektą (bibliografijos klasifikavimo idėjų sklaidą tarpukario Lietuvoje) to meto Lietuvos ir užsienio bibliografijos mokslo ir knygotyros kontekste, jų brandą, mokslinę ir praktinę vertę bei vietą bibliografijos moksle. Sunkiomis sąlygomis, nedaugelio specialistų pastangomis plėtojant bibliografiją, pagrindinį dėmesį teko skirti ne jos teorijai, o praktikai. Todėl bibliografijos klasifikavimo idėjos buvo negausios, jos ryškiausiai atsi spindėjo mokymui skirtuose V. Ruzgo (1937 m. vadovėlis) ir V. Biržiškos (1940–1941 m. paskaitų konspektas) darbuose. Užsienyje ir Lietuvoje buvo populiarios ir plačiai vartojamos daugiaaspektės bibliografijos klasifikacijos, atitinkančios kategorinį (mokslinį) klasifikavimo būdą. Iš žinomų ir prieinamų sociokultūrinių klasifikacinės veiklos variantų bibliografijoje savo reikmėms ir platesnei sklaidai Lietuvos knygotyrininkai ir bibliografai rinkosi Rytų, konkrečiau – rusų, kaip vienus įdomiausių ar brandžiausių mokslinių sprendimų. Straipsnyje išnagrinėta V. Ruzgo perimta M. Ščelkunovo (1926) bibliologijos klasifikacijos sudėtyje esanti daugiaaspektė bibliografijos klasifikacija ir V. Biržiškos adaptuota E. Šamurino (1933) bibliografijos kaip bibliografijos priemonių klasifikacija. To meto Lietuvoje tikrosios refleksijos, kuri pasireikštų analize, kritika, nebuvo. Tačiau egzistavo paslėpta, nebyli užsienio bibliografijos klasifikacinio proceso (kaip ir viso bibliografijos mokslo) refleksija, pasireiškusi savita klasifikacine knygotyrininkų ir bibliografijos mokslo atstovų elgsena: vienų užsienyje plitusių idėjų visiškas ignoravimas, kitų idėjų tik nekritiškas pristatymas; tam tikrų klasifikavimo idėjų pasirinkimas, panaudojimas ir pritaikymas savo reikmėms su labai menkais pakitimais ar naujais elementais, daugiausia terminijos srityje. Klasifikacijose atskleistos bibliografijos rūšys, jų terminai, vartoti Lietuvos autorių, pagelbėjo profesiniam mokymui, prisidėjo prie bibliografijos lietuviškosios terminijos kūrimo, bibliografijos mokslo plėtros Lietuvoje. Lietuvos bibliografų profesinė erudicija leido jiems dirbti to meto bibliografijos mokslo lygiu.