Jokūbo Brodovskio žodyno neleksikografiniai šaltiniai

Straipsnyje nagrinėjami rankraštinio Jokūbo Brodovskio vokiečių-lietuvių kalbų žodyno „Lexikon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm“, parašyto Rytų Prūsijoje XVIII a. pirmoje pusėje, neleksikografiniai šaltiniai. Neleksikografinė informacija (asmenvardžių ir vietovardžių sąrašai, metų šventės, bažnytinių giesmių grupės, Biblijos knygos, Prūsijos bažnyčios ir kt.) galėtų būti laikoma vienu iš žodyno skiriamųjų bruožų. Ši informacija imta iš neleksikografinių šaltinių. Svarbiausi religinio pobūdžio neleksikografiniai šaltiniai yra 1735 m. Biblijos vertimas į lietuvių kalbą ir kuris vienas lietuviško giesmyno leidimas (greičiausiai 1732 ar 1735 metų). Nereliginio turinio šaltiniai – Prūsijos įstatymų tekstai, galbūt kalendoriai, etnografinė ir didaktinė literatūra. Nors neleksikografiniai šaltiniai naudoti gana nesistemingai, jau pats jų panaudojimo faktas rodo, kad autoriaus tikslas buvo sukurti žodyną, peržengiantį įprastinio kalbos žodyno ribas.