Prašymų formulavimas kaip institucinio vaidmens indikatorius. Elektroniniai laiškai ir pokalbiai tarp studentų ir dėstytojų per priėmimo valandas

Akademinėje komunikacijoje, ypač komunikacijoje tarp dėstytojų ir studentų, prašymų formulavimas užima svarbią vietą. Prašymai formuluojami ir elektroniniuose laiškuose, ir pokalbių per priėmimo valandas metu, t.y. ir žodinėje, ir rašytinėje komunikacijoje. Remiantis konkrečiu pavyzdžiu – prašymu dėl termino paskyrimo – bus stengiamasi parodyti, kokiuose lygmenyse pasireiškia institu­cinis dėstytojų ir studentų vaidmuo. Prašymų formulavimai – tai institucinio vaidmens indikatoriai, atsirandantys dėl asimetriškų komunikacinių santykių tarp aktantų ir dėl su jais susijusių skirtingai apibrėžiamų veiksmų bei kompetencijos sričių. Institucinis vaidmuo pasireiškia dviejuose lygme­nyse – kalbiniame ir procesiniame. Realizuojant negrįžtamąjį ir kartu vaidmens atžvilgiu specialųjį kalbinio akto tipą (prašymą dėl termino paskyrimo), studento vaidmuo matyti nepriklausomai nuo stilistinių formuluočių. Kalbiniame-stilistiniame lygmenyje institucinį vaidmenį gali nurodyti ir netiesioginė kalbinio akto formuluotė, dažniausiai išreikšta tariamąja nuosaka. Tariamosios nuosa­kos vartojimas susijęs su mandagumo raiška, būdinga hierarchiniam pasiskirstymui. Prašymas dėl termino paskyrimo – tai kalbinis aktas, determinuotas komunikacijos priemonių, nes jis pasižymi trumpumu ir tik įveda į tikrąjį prašymą (pavyzdžiui, dėl temos aptarimo), kuris bus suformuluotas pokalbio metu.