Terminų žodynėlio sudarymo leksinės semantikos problemos Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės kontekste

Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.