Konkurencijos samprata ekonomikos teorijoje

Straipsnyje, remiantis klasikine ir neoklasikinė metodologija, nagrinėjamos įvairių laikotarpių ir ekonominių mokyklų konkurencijos ekonominės koncepcijos, siekiant atskleisti konkurencijos sampratos ryšį su ekonomistų požiūriu į konkurencijos veiksmingumą rinkoje ir valstybinių konkurencijos apsaugos priemonių reikalingumą. Parodoma, kad skirtingas supratimas, kas yra konkurencija, lemia ir skirtingą požiūrį į konkurencijos teikiamą naudą visuomenei. Neoklasikinė rinkos struktūrų pusiausvyros analizė išryškina tobulos konkurencijos statini veiksmingumą, palyginti su netobula konkurencija, o dinaminis ekonomikos veiksmingumas atsiskleidžia nagrinėjant konkurenciją kaip procesą. Straipsnyje pateikiami argumentai, kad, nepaisant esminių konkurencijos koncepcijų skirtybių, abu požiūriai, jeigu jie neabsoliutinami, glaudžiai susiję su vienoda konkurencijai keliamų tikslų ir uždavinių sistema, kurios centre yra visuomenės gerovė. Todėl veiksminga konkurencijos politika privalo atsižvelgti tiek į statinius, tiek į dinaminius ekonomikos veiksmingumo aspektus.