Finansų analizės problemos esant neapibrėžties galimybei

Pagrindinis straipsnio tikslas - parodyti, kad finansiniai koeficientai ar kiti finansinės analizės rodikliai, nepagrįsti adekvačiomis prielaidomis apie jų stochastinę prigimtį bei adekvačiomis nusakymo formomis - kaip jų galimybių tikimybės skirstiniai - daugeliu atvejų nėra informatyvūs, o neretai ir klaidinantys. Kartu siūlomi būdai, kaip pereiti nuo apskaitos ir analizės naudojantis vienareikšmiais dydžiais prie šių dydžių galimybių skirstinių nustatymo bei atitinkamų įvykių galimybių valdymo.Straipsnyje fragmentiškai aptarus pagrindinius finansų apskaitos, analizės ir audito sistemos tikslus bei jų pasiekimo priemonių ir prielaidų, atliekant finansų analizę ir prognozę, neadekvatumą, nagrinėjamos šios problemos:• Galimybių ne vienareikšmiškumo ateityje pripažinimas - pirmas žingsnis į adekvatų apskaitos, analizės ir audito modelį;• Kiekybinės finansų analizės rezultatų, esant galimybių ne vienareikšmiškumo prielaidai, aprašymas ir interpretavimas.Kartu pateikiamos išvados ir pasiūlymai.Kita vertus, straipsnyje mėginama argumentuotai paneigti dažnus teiginius, kad finansų ir kitų socialinių mokslų tyrimų kiekybiniai rezultatai yra greičiau išimtys, o ne apibendrintos išvados [1]. Stengiantis paneigti tokių teiginių neginčijamumą, bandoma atskleisti situacijas bei priežastis, kurios sudaro pagrindą tokiems teiginiams, ir ieškoti adekvačių informacijos sutvarkymo ir tyrimo metodų. Tai daroma visų pirma kritikai įvertinant šiandienos finansų apskaitoje, analizėje ir audite proteguojamą prielaidą apie galimybių vienareikšmiškumą tiek istoriniu, tiek perspektyvos vertinimu. Kartu parodoma, kaip ši prielaida gali tapti realia galimybių nuslėpimo (išlaikymo paslaptyje) priemone, o kartu ir leisti daryti minėtus priekaištus socialinių mokslų tyrimo metodikai.