Geležies amžiaus romėniškojo laikotarpio papuošalai Latvijoje, dekoruoti ažūriniu ornamentu

Ankstyvasis geležies amžius arba romėniškasis laikotar­pis – įdomiausias laikotarpis baltiškojo ornamento stiliaus studijoms. Ornamentuoti ažūriniais motyvais papuošalai – puošniausia romėniškojo laikotarpio papuošalų grupė, nuo­lat sulaukianti tyrėjų dėmesio. Tačiau Latvijos teritorijoje aptiktų papuošalų kiauraraščio ornamento išsamioms studi­joms nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Latvijos teritorijoje rasta nedaug papuošalų, dekoruotų ažūriniu ornamentu. Ir tik keli jų visiškai išlikę. Išlikusius papuošalus galima būtų suskirstyti į tokias grupes: 1. Antkaklės su kabučiais, tvirtinamais prie paties antkaklės lanko; išlikęs antkaklės fragmentas rastas Kurše (pav. 1). 2. Antkaklės su kabučiais, pritvirtintais pusmėnu­lio formos grandinėlių laikikliais; Latvijos teritorijoje tokia antkaklė rasta Saukas Razbuki kapinyne (pav. 2). 3. Krūtinės papuošalai, kuriuos sudaro keletas grandinėlių eilių su lai­kikliais, kurie smeigtuku tvirtinami prie drabužių. Latvijos teritorijoje vienas toks papuošalo fragmentas rastas Saukas Razbuki (pav. 4,1). 4. Krūtinės papuošalas, padarytas iš ažūrinių plokštelių. Tai – Kalnaziverti aptiktas papuošalas. Be to, šiai grupei skirtini ir atskiri grandinėlių laikikliai bei skirstikliai, kabutis iš Mūkukalns, taip pat greičiausiai dir­žo sagties fragmentas iš Asotės piliakalnio (pav. 4:2–10). 5. Rateliniai smeigtukai. Šių dviejų tipų smeigtukų randama palyginti nemažai. 6. Rozetiniai smeigtukai iš Maskatuži ka­pinyno pietiniame Kurše (pav. 6). 7. Apskritų segių aptikta tarand tipo kapuose šiaurinėje Latvijoje. Šios segės gali būti suskirstytos į keturias chronologines grupes (pav. 6–14). Kompleksiniai papuošalai, sudaryti iš kelių elementų, ku­rie formuoja ažūrinį ornamentą, pasižymi skirtingomis plokš­telių formomis. Šios plokštelės būna stačiakampio ar trikam­pio formos. Kalnazīverti aptiktas krūtinės papuošalas sudary­tas iš trijų skirtingų formų plokštelių: stačiakampio formos, trikampio formos ir labai siaurų pailgo stačiakampio formos plokštelių (pav. 3). Vyrauja rombo formos ornamentas, kurį sudaro įžambiai susikertančios linijos ar persikertančios banguotos linijos (pav. 2, 3). Lygiagrečios puslankio formos linijos jungiamos tarpusavyje trumpais vertikaliais brūkšneliais. Pasitaiko pa­vienių zigzago ar žuvies žvyno formos motyvų ir dažnai – iš dalies susiklojančių apskritimų motyvas, būdingas daugeliui visoje Latvijos teritorijoje aptinkamų papuošalų. Išskirtines­nis būtų įgaubtašonio rombo motyvas. Šis motyvas būdin­gas rateliniams smeigtukams (pav. 3, 4, 5). Galima teigti, kad apskritimo bei įgaubtašonio rombo motyvai, atsiradę kaip pavieniai puošybos elementai, vėliau plačiai paplito. Apskritoms plokštelėms būdinga dekoravimo kompozi­cija, pabrėžianti plokštelės centrą. Pasitaiko ne tik rato, bet ir žvaigždės ar sūkurio motyvas. Svastikai būdingos kelios formos. Pirmoji – ištiesintais peteliais. Taip dekoruota dide­lė emaliu puošta apskrita segė iš Trikata (pav. 10:1) ir segė iš Viduramžių kapinyno Siksäla kapinyne Estijoje. Analo­giškas motyvas aptinkamas ant apskritų bei trikampių segių iš Dniepro vidurupio regiono. Latvijos medžiagoje svastiką banguotais peteliais galima pamatyti ant pusmėnulio formos grandinėlių laikiklio, pritvirtinto prie antkaklės iš Saukas Razbuki (pav. 2:6). Analogišką svastiką, kurios peteliai tar­si transformuojasi į sūkurio formą, matome stačiakampėje plokštelėje iš Andulių ir segėje iš Pangėsų (Lietuva). Sūku­rio motyvas, kurį galima būtų traktuoti kaip vieną iš svasti­kos atmainų, aptinkamas ant apskritų segių iš Šiaurės Latvi­jos tarand tipo kapų (pav. 11) ir vienoje išskirtinio dekoro segėje iš Lazdininkų. Rato motyvas – saulės simbolis – pa­sirodo ant apskritų segių bei ratelinių smeigtukų, grandi­nėlių laikiklių bei kabučių (pav. 12). Stulpelių (baliustra­dos) motyvas dažnai siejamas su rato motyvu ir stilizuotu pavidalu ant apskritų segių ir ratelinių smeigtukų galvučių. Rozetės motyvas, papildytas koncentriniais apskritimais ir kombinuotas su rato bei stulpelių (baliustrados) motyvu, bū­dingas pietinei Kuršo ir Pajūrio kultūrai Lietuvoje (pav. 6). Žvaigždės motyvui atstovauja išlikęs dekoruotas segės, datuojamos IV a., fragmentas, surastas dabarinės Latvijos teritorijoje Trikātas Libirti (pav. 14:1). Lietuvos teritorijoje analogiškai dekoruota segė aptikta Aukštakiemio kapinyne. Prūsiškųjų diržo sagčių stiliui būdingos vingiuotos linijos, iš pradžių pastebimos papuošalų, aptariamų šiame straipsny­je, ornamentikoje (pav. 15), bet vėliau ilgiau išlieka Vidurio Dniepro kultūros papuošalų dekoravime. Galimybės suteikti daugiau duomenų apie papuošalų or­namentavimą yra ribotos. Galima manyti, kad šis raidos laikotarpis buvo trumpas ir kyla klausimas, ar prašmatnūs kiauraraščiai krūtinės pa­puošalai tebebuvo gaminami IV amžiuje. Kaip matome, papuošalų proporcijos ir ornamentika glaudžiai susijusios su Romos imperijos provincijų, ypač Panonijos, juvelyrikos tradicijomis. Kai kurie dekoro elementai sietini su Saulės kultu, kuris buvo paplitęs Romos imperijoje. Taip pat aptinkama anksty­vajai krikščionybei būdingų simbolių. Tai kryžiaus formos segės (pav. 6) ir kabučiai. Iš anglų k. vertė Violeta Vasiliauskienė...Ornamentation on Roman Iron Age jewellery in Latvia made in openwork techniqueBaiba Vaska...