Open AccessBaltijos gintaro ir archeologinės keramikos apibūdinimas
Author(s) -
Aivaras Kareiva,
Jonas Kiuberis,
Algimantas Merkevičius
Publication year - 2011
Publication title -
archaeologia lituana
Language(s) - Lithuanian
Resource type - Journals
eISSN - 2538-8738
pISSN - 1392-6748
DOI - 10.15388/archlit.2011.12.5129
Subject(s) - theology , political science , mathematics , humanities , art , philosophy
Šiame straipsnyje rentgeno difrakcinės analizės (XRD) ir Furje transformacijos infraraudonosios spektroskopijos (FTIR) metodais buvo apibūdinti Baltijos gintaro ir archeologinės keramikos mėginiai iš dviejų Lietuvos archeologinių radaviečių: Benaičių (Vakarų Lietuva) ir Turlojiškių (Pietų Lietuva). Palyginimui buvo tirti Baltijos pajūrio (ties Nida) ir nežinomos kilmės gintaro, rasto Vilniaus senamiestyje archeologinių kasinėjimų metu, mėginiai. Tyrimo metu nustatyta, kad keturi gintaro mėginiai iš Baltijos pajūrio, du mėginiai iš archeologinių radaviečių ir nežinomos kilmės gintaro mėginys iš Vilniaus senamiesčio savo chemine sudėtimi niekuo nesiskiria. Todėl daroma išvada, kad visi tirti gintaro mėginiai priskirtini Baltijos jūros regiono gintarams. Archeologinių keramikos mėginių tyrimo pirmiau minėtais metodais metu iš dviejų Lietuvos archeologinių kompleksų buvo nustatyta, kad pagal fazinę sudėtį šie mėginiai skiriasi, t. y., be vyraujančios abiejuose mėginiuose kvarco fazės, Turlojiškių mėginiui, kitaip nei Benaičių arheologiniame komplekse aptiktam ir tirtam mėginiui, būdinga kalcito kristalinė fazė. Tikėtina, kad keramikos gamyba Turlojiškėse vyko žemesnėje temperatūroje, negu Benaičiuose. Daroma išvada, kad tiek XRD, tiek FTIR yra ypač vertingi gintaro ir archeologinės keramikos mėginių apibūdinimo metodai.