Indijos meninės kultūros recepcija apšvietos lyginamosiose studijose

Straipsnyje Indijos meninės kultūros recepcija apvietos epochoje analizuojama metodologikai siejant ją su maždaug nuo XVII amžiaus septintojo dešimtmečio Europoje vykusiais politiniais, socialiniais ir kultūriniais pokyčiais bei jų padariniais intelektinės Vakarų tradicijos raidai ir naujosios mokslotyros formavimuisi. Parodoma, kaip XVII šimtmečio pabaigoje išryškėjusi socialinė ir intelektinė konfrontacija tarp radikaliosios apšvietos atstovų bei jų idėjoms oponavusios reakcingosios krikščionijos ilgainiui peraugo į pačios Vakarų kultūrinės epistemos kvestionavimą, Indijos kultūros pažinimą įtraukiant į episteminius kultūrinės tapatybės projektus. Diskusija dėl Vakarų pasaulio kultūrinės tapatybės leidžia problemikai pažvelgti ir į Indijos kultūros bei meno tyrinėjimus XVIII amžiaus lyginamosiose studijose. Daroma išvada, kad XVIII šimtmetyje įvykęs staigus susidomėjimas Indija, panašiai kaip septynioliktajame amžiuje - Kinija, buvo sąlygotas anaiptol ne Vakarų “kultūrinės arba dvasinės tutumos”. Priešingai: Indijos recepcijos metamorfozės XVIII amžiaus lyginamosiose kultūros studijose buvo tiesiogiai susijusios su Europos tapatybės problematika, o indų intelektinės ir meninės kultūros pažinimas tapo savotišku simuliakru, patvirtinančiu arba paneigiančiu rytietiškas įtakas Europos civilizacijai.