Laozi ir Zhuangzi idėjų transformacija wenrenhua - menininkų intelektualų estetikoje

Šiame straipsnyje tyrinėjama klasikinio daoizmo pagrindėjų - Laozi ir Zhuangzi - idėjų transformacija įtakingoje Kinijos menininkų intelektualų (wenrenhua) estetikoje. Darbas pagrįstas autentiškais šaltiniais (klasikinio daoizmo tekstais - “Laozi”, “Zhuangzi” bei tapybos teorijos ir estetikos veikalais - Gu Kaizhi “Lun hua”(“Apie tapybą”), “Hua Yuntaishan ji” (“Užrašai apie tai, kaip tapyti Debesų terasos kalną”), Zong Bingo “Hua shanshui xu” (“Įvadas į peizažinę tapybą”), Wang Wei (415-145) “Xu hua” (“Įvadas į tapybą”), Xie He “Guhua pinlu” (“Senosios tapybos principai”), Wang Wei (701-769) “Shanshui jue” (“Peizažinės tapybos paslaptys”), “Shanshui lun” (“Apie peizažinę tapybą”, Shi Tao “Kugua heshang hualu” (“Vienuolio, vardu Kartus Moliūgas, pasakojimai apie tapybą”), Su Shi, Mi Fu, Ni Zanio, Zhao Mengfu, Dong Qichango ir kt. traktatais. Remiantis daoistiniais filosofiniais-estetiniais principais (Dao, qi (gyvybinė energija), ziran (spontaniškumas, savaimingumas), pu (pirminis paprastumas), xu (tuštumas) ir kt.) bei pamatinėmis menininkų intelektualų estetikos kategorijomis (shen (dvasia), yi (idėja-mintis), qi (gyvybinė energija), ziran (spontaniškumas, savaimingumas), pu (pirminis paprastumas), sheng (gyvybė, gyvybingumas) bei jų deriniais - zhuan shen, shenqi, shengqi ir kt.) atskleidiama, kaip Laozi ir Zhuangzi idėjos iš esmės nulėmė visą tolesnę wenrenhua estetikos sklaidą.